Žemėlapis - Masjid Jamie Baitul Muttaqien

Masjid Jamie Baitul Muttaqien
 
Žemėlapis - Masjid Jamie Baitul Muttaqien
Žemėlapis
1_Herlini_Amran.jpg
2304x3456
batamtoday.com
slide-1-1024.jpg
1024x1449
image.slidesharecdn....
slide-1-1024.jpg
1024x1449
image.slidesharecdn....
slide-1-1024.jpg
1024x1449
image.slidesharecdn....
slide-1-1024.jpg
1024x1449
image.slidesharecdn....
slide-1-1024.jpg
1024x1449
image.slidesharecdn....
slide-1-1024.jpg
1024x1449
image.slidesharecdn....
slide-1-1024.jpg
1024x1449
image.slidesharecdn....
33P3280010.jpg
1127x845
3.bp.blogspot.com
33P8301443.jpg
1127x845
2.bp.blogspot.com
33P8060932.jpg
845x1127
2.bp.blogspot.com
33P3280010.jpg
1127x845
3.bp.blogspot.com
33P8301443.jpg
1127x845
2.bp.blogspot.com
33P8301426.jpg
845x1127
1.bp.blogspot.com
33P8311641.jpg
1127x845
4.bp.blogspot.com
9407190418_a6b9c1a20...
612x612
farm8.staticflickr.c...
50_big.jpg
700x525
photos.wikimapia.org
48_big.jpg
700x525
photos.wikimapia.org
Masjid+Nurus+Saadah....
640x480
lh4.googleuserconten...
asy-Syuukur_BWI.jpg
550x550
2.bp.blogspot.com
Šalis - Indonezija
Indonezijos vėliava
Indonezija, oficialiai Indonezijos Respublika  – salų valstybė Pietryčių Azijoje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Borneo saloje Indonezija ribojasi su Malaizija, Naujosios Gvinėjos saloje – su Papua Naująja Gvinėja, Timoro saloje – su Rytų Timoru. Sudaryta iš 17 000 salų. Šalis yra keturiolikta pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių. Indonezija didžiausia tarp šalių, kuriose musulmonai sudaro daugumą. Java yra gyventojų skaičiumi didžiausia sala pasaulyje. Šalis yra prezidentinė respublika su nuo 2004 m. kas penkerius metus renkamu prezidentu ir įstatymų leidžiamąja valdžia (vadinamąja Liaudies Patariamąja Asamblėja). Indoneziją sudaro 37 provincijos, iš kurių aštuonios turi specialų statusą. Šalies sostinė Džakarta yra vienas didžiausių miestų pagal gyventojų skaičių miestų. Nepaisant didelio gyventojų skaičiaus ir tankiai apgyvendintų regionų, Indonezija turi didžiulius laukinės gamtos plotus ir gali pasigirti vienu didžiausiu biologinės įvairovės lygiu.

Indonezijos žemynas buvo vertingas prekybos regionas mažiausiai nuo VII amžiaus, kuomet Šrividžaja, o vėliau Madžapahitas prekiavo su žemyninėje Kinijoje ir Indijos subkontintente įsikūrusiomis šalimis. Vietiniai valdovai dar ankstyvuoju laikotarpiu priėmė kaimynų tikėjimus ir kultūrą, tad klestėjo induistų ir budistų karalystės. Islamas į Indoneziją atkeliavo per sufijų prekeivius ir mokslininkus, krikščionybė - per Europos misionierius. Kolonializmo laikotarpiu Indoneziją valdė portugalai, prancūzai ir britai, tačiau ilgiausiai čia įsiviešpatavę buvo olandai - apie 350 metų. Indonezijos kaip tautinės valstybės samprata atsirado XX a. pr., o kulminaciją pasiekė Indonezijai paskelbus nepriklausomybę 1945 m. rugpjūčio 17 d. Galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
IDR Indonezijos rupija (Indonesian rupiah) Rp 2
ISO Kalba
EN Anglų kalba (English language)
ID Indoneziečių kalba (Indonesian language)
JV Javiečių kalba (Javanese language)
NL Olandų kalba (Dutch language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Malaizija 
  •  Papua Naujoji Gvinėja 
  •  Rytų Timoras 
Kalba